Žaislai su istorija arba Istorija su žaislais
Kartais laiko ir noro rašyti nelieka.Rudeninės spalvos užburia ir norisi tiesiog grožėtis. Arba užpuola sloga ir kosulys, tada slaugai, verdi arbatą. Bet po truputėlį grįžti į ritmą, pripranti prie rudens nuotaikų ir oro 🙂 Kol medžiai džiugina nuostabiom spalvom, apie baltą sniegą nesinori galvot, bet […]
Vėlyvas rugsėjo 1-osios vakaras. Diena pilna daugybės jausmų. Nuo jaudulio dėl būsimos pirmokės iki slapto džiugesio, kad vėl viskas stos į savo vietas 🙂 Man ruduo visada yra lyg metų pradžia. Kai baigusi mokslus pradėjau dirbti, tai gyvenau teatro sezonais. Pradedi rudenį, baigi vasaros pradžioje. […]
Nors miškas jau kvepia artėjančiu rudeniu, o rytais visur baltuoja rasa pasidabinę voratinkliai, dar vasara nesibaigė. Vasarą švenčiam daugybę švenčių. Vestuvės, krikštynos neatsiejama vasaros dalis 🙂 Nes švęsti lauke visada labai smagu 🙂
Man buvo labai smagu,kad mano lapės tapo krikštynų dovanomis 🙂 Balto lino suknele puošėsi lapė skirta mažutei mergaitei 🙂
O mano vaikystės draugės krikštasūnis gavo lapiną su linine languota varlyte 🙂
Aš labai mėstu liną, linas ir medvilnė- pagrindiniai mano naudojami audiniai.
Na, o man ši vasara irgi buvo ypatinga 🙂 Kai daug metų esi su žmogum, tai šis žingsnis simboliškas, bet labai nuostabus 🙂
Pasisiuvau sau vestuvinę lapę, kuri po kelių dienų su manim iškeliauja kopinėt medaus 🙂
Iškeliaujam į kalnus, į vietą apie kurią aš svajojau vaikystėje. Kiemo vaikai man sakė, kad tai tik filmuko išgalvota vieta ir jos iš tiesų nėra. Jie buvo neteisūs! Krknošo kalnai yra! Aš juos pamatysiu , o gal ir senį Krknošą sutiksiu 🙂 Kelionės įspūdžiais dalinsiuos savo instagram paskyroje 😉
Tikiu, kad ir jūsų vasara buvo pilna svajonių išsipildymo. Parašykit apie jas, man patinka istorijos, jos mano įkvėpimas 🙂
Prasidėjus paskutinei atostogų savaitei, visos mano atsivežtų audinių atsargos buvo pasibaigę, o siūti beprotiškai norėjosi. Sukarpyti patalynę ar vaikų drabužius pasirodė beprotiška 🙂 Bet pažiūrėjus į savo drabužių lentyną ir į orų prognozę, nusprendžiau, kad džinsų man neprireiks. O ką siūti iš džinsų? Į kaimą […]
Vasara- atostogų metas. Visi turi savo vasaros atostogų tradicijas, mes visada važiuojam į kaimą. Kai buvau maža, kaime pas senelius praleisdavau visas vasaras. Iš Vilniaus išvažiuodavom pasibaigus mokslo metams ir grįždavom rugpjūčio pabaigoje. Šiuo metu irgi esam čia, kur sidabrinės eglutės praaugo namą, kur žydi […]
Penktadienio vakaras. Šiandien nusprendžiau papasakoti, kaip gimsta Tilda lėlės. Nuo jų prasidėjo mano žaislų siuvimas. Tilda lėlių istorija nėra sena, 1999 m. norvegė Tone Finnarger, būdama 25metų, pasiuvo pirmąją lėlę, kuri tapo Tilda pradžia. Dabar tai ne tik lėlės, bet ir kiti žaislai, knygos, namų tekstilė ir aksesuarai, audiniai, popierius ir kiti rankdarbių reikmenys. Kiekvienais metais pristatomos naujos kolekcijos. Rugpjūčio mėnesį pasirodys naujienos, kurių labai laukiu.
Mano draugystė su Tilda irgi prasidėjo nuo lėlės. Kurią siūti man patiko taip, kad nebesustoju.
Lėlė apie, kurią pasakosiu dabar, irgi turi savo istoriją. Ji kurta mano draugės dukrai, kuri gimė prieš savaitę. Ją siūti buvo nuostabu, nes ji skirta mergitei, kurios mama man dovanoja stebuklingą draugystę. Kartu išgyvenom turbūt viską. Gimimo stebuklą, netekties skausmą, juoką ir ašaras iki ryto, ėjimą basomis miesto gatvėmis, kelionių džiaugmą ir dar daug daug 🙂
Kai jau žinau kam bus skirta lėlė, renku audinius ir kitas detales.
Iškarpų perkėlimas ant audinių. Lengviau perkelti, kai iškarpos yra iš tvirtesnio popieriaus, bet galima naudoti ir ploną.
Aš siūnu prieš iškerpant, nes taip lengviau suvaldyti audinį ir nereikia vargti su smulkiom detalėm.
Detales iškerpu figūrinėm žirklėm, tada jų krašteliai būna paslankesni, galima kirpti ir paprastomis žirklėmis, tik linkių vietas reiks įkirpti.
Ilgiausia užtrunkantis ir daugiausia kantrybės reikalaujantis darbas yra detalių, išvertimas ir prikimšimas. Pincetas, medinės lazdelės iš kiniečių virtuvės yra puikūs pagalbininkai 🙂
Prikimštas detales susiūnu tarpusavyje.
Akys ir plaukai. Plaukų dėliojimas visad kelia šypseną 🙂
Šukuosena ir makiažas. Čia praverčia mano patirtis teatre 🙂
Batelius galima siūti, o galima piešti tektiliniais dažais.
Na ir drabužiai, paskutinės detalės ir lėlė psiruošus iškeliaut 🙂
Man siuvimas niekada nebuvo tik audinys ir siūlės. Turbūt dėl to, kad siuvimas į mano gyvenimą atėjo kaip terapija, kaip ryšio su iškeliavusia mama išlaikymas. Senos Podolsk siuvimo mašinos skleidžiamas garsas tiesiog ramino mane. Senutė siuvamoji ir dabar dar siūna, nors šalia ir stovi […]
Viena iš mano dukrų sunkiai kažką išsirenka žaislų parduotuvėje. Arba išeina tuščiomis, arba išsirenka patį keisčiausią žaislą visoje parduotuvėje. Kai pradėjau siūti Tilda žaislus, ji tapo pagrindine mano kliente. Siuvau jai paršelį 🙂 Siuvimo mašiną. Svajonių žaislai būna patys įvairiausi, kas svajoja apie meškučius, kiškius, […]
Aš dievinu istorijas. Filmai, knygos sukurti pagal tikras istorijas, daiktai ir vietos su istorijom. Istorijų mano gyvenime ir aplink yra begalo daug, tai mano turtas.
Visi mano žaislai yra su savo istorijom. Tinklaraštis irgi apipintas istorijom. Kai nusprendžiau, kad tinklaraštis startuos po 30 dienų, net nepažiūrėjau, kokia tai bus diena. Birželio 27- diena, kai mano mama pavirto paukšteliu. Ta diena atvedė siuvimą į mano gyvenimą. Nuo tada ir prasidėjo Lapės ir džemo istorija.
Lapės iš tiesų gyvena mano dieduko lagamine ir ne šiaip lagamine, o lagamine, kuriame kažkada seniai seniai, mano tėtis su mama vežiojo pardavinėti tulpes, kurias augino mano močiutė.
Vieną rytą kieme pamatyta lapė irgi tapo tinklarščio istorijos dalis, nes ją pamčiau, kaip tik tada, kai sukau galvą dėl pavadinimo.
O džemas… 🙂 džemu kvepia mano vaikystė. Jį virdavo močiutė, virdavo mama, dabar verda tėtis. Tas uogų ir vaisių kvapas, išrykiuoti apversti stiklainiukai virtuvėje ant grindų… Reik ir man išmokti virti džemą.
Mano komodos stalčiuose galima rasti nemažai tekstilės gaminių, kurie yra tiesiog prisiminimai. Jų niekas nemato, nes nenešioju,nenaudauju. Kilo mintis prikelti prisiminimus su lapėm. Taip gimė lapė, kurios drabužiai pasiūti iš močiutės skarelės. Lapės auskarai iš sutrūkusių močiutės karolių. Ir dabar tie prisiminimai nebedulka stalčiuje, jie mane džiugina kasdien.
Taip prikelti galima ir brangų vaiko drabužėlį, pirmo pasimatymo suknelę, o gal promočiutės siuvinėtą servetėlę. Tegu prisiminimai nedulka stalčiuose ir lentynose 😉
Daugybė audinių, siūlų, juostelių, kamšalo, nemiegotų naktų, kavos puodelių ir šokolado. Bandymo suprasti kas tam kompiuterio ekrane vyksta ir ką dabar spausti, isterinio juoko priepuolių. Ėjimo pakvėpuoti ir džiaugsmo, kad pagaliau supratai ir pavyko. Ačiū vyrui už kantrybę, nes jis girdėjo tiek klausimų ir taip kantriai […]
Recent Comments